Daugelis įsitikinę, jog šunys nesupranta žmonių kalbos. Tačiau atsiras ir prieštaraujančiųjų: „Į susikalbėjimo su gyvūnais sąvoką įeina mūsų judesiai, įpročiai, rėžimas, kurio prisilaikome bendraudami. Ilgėliau pagyvenę su mumis, šunys puikiausiai orientuojasi situacijose ir kartais perskaito mūsų mintis...“.

Turbūt jums pasitaikė atvejų, kad vedamas šuo pernelyg išsiverždavo į priekį arba atsilikdavo. Užtekdavo pagalvoti apie komandą „Greta“ – šuo ją įvykdydavo. Kas tai: sutapimas? Pavykusi dresūra? O kaip šunys skaito iš akių mūsų nuotaikos pasikeitimus, neverta nė kalbėti. Ypač tai akivaizdu šunų varžybose. Kam teko dirbti su šunimis specialiose tarnybose arba dalyvauti parodose, pritars, kad šuo supranta vedlio mintis.

Supraskime savo draugą

Puikiai žinome, kad mūsų artimiausias gyvūnas – šuo kalbėti nemoka, tačiau bendraudami su juo, suprantame jį iš pusės žvilgsnio, šis supratimas  ateina palaipsniui bendraujant. Kur paslaptis, kad mes mokame įžvegti į šuns vidų.
Man apie šuns vidų, visų pirma,  pasako akių išraiška. Puikiai suprantu, kada mano augintiniai yra džiaugsmingi, kada vilioja mane žaisti, kada patenkinti savo veiksmais, kada nori man įtikti ir pataikauja, kada nori savo gera nuotaika su manimi pasidalinti, kada dėkoja man už bendravimą, kada gudrauja, vengia bendravimo, yra blogos nuotaikos, sirguliuoja, būna įžeisti, nori dėmesio ir jo prašo. Vaidina abejingais, galų gale apsimetinėja, nors matosi, kad gudrauja. Akyse išskaitau jų tarpusavio santykius, jausmus ir tai ką nori vienas kitam pasakyti, aiškai matosi ir anksčiau minėti požymiai, kartais ir neigiamos emocijos, pyktis ir agresyvumas.
Akių išraiška tik dalis šuns kalbos. Jo vidinę kalbą sustiprina kitų kūno dalių išraiška. Tai antakiai, lūpos, dantų parodymas, ausys, jų padėtis, galvos pozicija. Kūno padėtis, snukio išraiška, uodega, nugara, plaukų ir letenų padėtis, viso kūno poza, nasrai ir dantys, žiovavimas, , garsų išraiška, judesių „kombinacija“, kurių pagalba galima išskaityti visą ilgą veiksmų sakinį. Taip pat prisilietimai, atsirėmimai priekinėmis galūnėmis, prisilietimai prie žmogaus kūnu, „smūgiai“ kūnu ir strėnomis, bei atstumo nuo žmogaus išlaikymas, atsitraukimas, vengimas ir kita.
Suprasti šuns kalbą įdomus darbas, jame randi malonių bendravimo situacijų, sustiprini savo žinias, toliau bendraujant  ir sprendžiant tarpusavio problemas.

Bet pakalbėkime apie paprastesnius dalykus: kokią įtaką daro kalba ir kaip ja naudotis

     Pagrindinė taisyklė – daug bendrauti, kalbėtis su augintiniu.

     1. Prieš mechaniškai veikdami (trūkteldami pavadį), ištarkite žodinę komandą. Netampykite šuns, nedavę atitinkamos komandos žodžiu.

     2. Girkite šunį („Geras“) nuoširdžiai, o ne iš pareigos. Pagyrimas turi didesnį psichologinį poveikį, nei pakištas skanėstas arba glostymas.

     3. Kvieskitės („Pas mane“, „Ateik“) pasitikinčiu balsu, tačiau švelniai – intonacijose turi skambėti įsitikinimas, kad komadą gyvūnas tikrai įvykdys.

     4. Davę komandą, turite būti susikaupę ir sukoncentravę mintis į šuns veiksmus.

     5. Jokių pamokslavimų ir gražbylysčių – šuo nesuvokia filosofinių išvedžiojimų. Ne veltui ir vardas šuniui parenkamas trumpas, skambus. Ir komandos yra trumpos, aiškios.

     6. Nepavėluokite – paveikti gali tik laiku duota žodinė komanda.

     7. Sudrauskite ( „Fu“, „Negalima“) griežtai, aiškiai – ne rėkite, o įtaigiai sukomanduokite. Po draudžiamos komandos geriausia greit pereiti prie kitos, pavyzdžiui, komandos „Greta“. Jeigu ją įvykdo, pagirkite.

     8. Kai augintiniai patys rodo dėmesį (prieina, vizgina uodegą), reaguokite, pabendraukite – jie taps laimingi.

     9. Su kuo nors bendraudami, jeigu šalia yra šuo, nepamirškite, kad jis kompanijos dalis. Tarkite ir jam keletą žodžių – suteikite lygiavertiškumo statusą.

     10. Žaisdami su šunimi, būtinai kalbėkite. Nesvarbu kokio amžiaus jūsų augintinis. Įterpkite žodžių, kurių ateityje prireiks dresuojant.

     11. Pastebėję, kad augintinis nusiminęs, nepraeik pro šalį. Atkreipkite dėmesį, prablaškykite jį trumpu žaidimu. Išveskite pasivaikščioti, bet nedresuokite. Kalbindami, pereikite į linksmesnį, energingesnį toną.

     12. Augintiniui susirgus, slaugykite, elgitės kaip su artimu draugu, nepatikėkite to kitiems. Gyvūnas greičiau įveiks ligą, jeigu juo rūpinsis mylimas šeimininkas.

     13. Nepamokslaukite už praeityje iškrėstas išdaigas – augintinis jų neatsimena ir nesupranta jūsų nepasitenkinimo priežasčių.

     14. Gražu, kai po nesėkmingo pasirodymo varžybose arba parodoje šeimininkas susitvardo ir pagiria augintinį už triūsą. Reikia mokėti garbingai pralaimėti.... Beje tai labai vertina aplinkiniai.

     15. Išvykdami arba parvykdami į namus, tarkite žodį augintiniui. Jis laukė visą dieną. Sveikinkitės. Pagirkite jį. Sulaukęs namiškių, jis džiūgauja -  įvertinkite jo meilę.

     Atskira tema  - žodžių vartojimas dresūros metu. Tai nelengvas menas. Ir dar: jeigu jus puola svetimas šuo, nepraraskite žado. Jeigu nesiblaškysite, nebėgsite, sustosite ir ryžtingai sukomanduosite („Į vietą“, „Fu“), jis nepuls.

     Taigi kalbėkitės su gyvūnais, o prireikus, patylėkite – jie perskaitys jūsų mintis...

Šuo ar kalė?                                                    

Visų pirma įvertinkite skirtumus tarp kalės ir šuns.

Šuo:

Savarankiškeskis, tam tikromis situacijiomis agresyvesnis, gali būti sunkiau valdomas (aišku tai priklauso nuo dresūros).

Už kalę stambesnis.

Žymėdamas teritoriją šlapimu „nudegins“ gėles, krūmus ir kitus augalus.

Labiau siekiantis lyderio pozicijų tarp šeimos narių (dominavimas), todėl teks skirti daugiau dėmesio, kad to nedarytų.

Mėgstantis daugiau pašėlti, dėl kalių (rujos metu) gali palikti ir teritoriją, kurioje gyvena.

Tingesni, kai kuriose tarnybose. 

Kalės:

Ramesnės, prieraišesnės, meilesnės.

Šlapindamos nežaloja želdinių (išskyrus žolę).

Lengviau dresuojamos (mokosi).

Jautresnės, geriau saugo (praneša) teritoriją.

Daugiau tiktų jei su šunimi daugiau užsiiminėja moteris ar vaikai.

Sunkumas rujos metu, kad nesusikergtų, reikia izoliuoti ir saugoti nuo patinų.

Užsiimant veisliniu darbu teks daugiau sugaišti laiko išvedant šuniukus, bet tai savitas malonumas prižiūrint kalę ir šuniukų vadą.
Įsigyjant kalę ar patiną reikia labai gerai apmąstyti ir įvertinti šiuos savitumus. 

Kinologas Kęstas Petrauskas

Didysis Šuo IR JO DRAUGAI *  2004 Lapkritis Nr. 9(55)

ŠUNS BENDROJO PAKLUSNUMO KOMANDOS

Turbūt žinote, kad kiekvienam šuniui reikia žinoti bent jau pačias pagrindines komandas. Todėl pabandysime paaiškinti, kaip jų galėtumėte šunį mokinti namų sąlygomis, be didelių išlaidų. Jeigu Jums nepavyksta išmokinti šunelio komandų, kreipkitės į patyrusį dresuotoją, kuris patars ir parodys kaip tai teisingai padaryti. Lengviau išmokti, nei taisyti klaidas J.

Mažas šuniukas daug ko bijo, daug ko nesupranta, bet per keletą dienų jis prisiriša prie Jūsų. Išnaudokite tą momentą ir pradėkite mokintis. Prireiks daug kantrybės, todėl pasirūpinkite jos atsargomis J. Bet kuriai komandai reikės skanėstų šuneliui – tai gali būti fermentinio sūrio gabalėliai, dešrelės. Tačiau nenaudokite skanėstams to paties maisto, kurį ir taip kasdien duodate šuniukui. Vėliau prireiks žaisliukų – tai medžiaginės pelės, guminiai kamuoliukai (su virvele ar be jos) ar kiti šunelio mėgiami žaislai. Ir be abejo svarbus bus pagyrimas už teisingai atliktą komandą.

Komandų šuo yra mokomas nuosekliai – svarbiausia, neskubėkite, neapkraukite vienu metu augintinio keliomis komandomis, po kelias dienas ar po savaitę skirkite vienos komandos įsisavinimui. Toliau aptariamos atskiros bendrojo paklusnumo komandos, kurių eiliškumo, mokindami šunį, taip pat galite laikytis, pradėdami nuo bene svarbiausio dalyko – įpratinimo, kad šuo bet kur ir bet kada atbėgtų pas jus, iki šuns paklusnaus ir ramaus tipenimo greta Jūsų (o ne lakstymo, sklaidymosi į šalis, pamačius bet kokį sudominusį objektą), išėjus pasivaikščioti.

• „pas mane”
• „sėdėt”
• „vieta”
• „gulėt”
• „greta”

Kitos komandos:

• „tarnauk”
• „spjauk”

Komanda „pas mane”

Šią komandą galite vadinti taip kaip Jums patogiau: „pas mane”, „ateik” ar dar kitaip. Tačiau niekada nekeiskite komandos frazės – lai ji šiam atvejui bus viena. Tai viena pagrindinių komandų, kurią turėtų žinoti bet kurios veislės šuniukas. Davus šią komandą gerai dresuotas šuo atbėgs pas šeimininką, kad ir ką prieš tai būtų daręs.

Pradžia – namuose. Parsivežę šuniuką namo ir davę jam vardą jau galite pradėti augintinį kviesti prie maisto dubenėlio, atėjus laikui maitintis. Jūs pritūpiate, pašaukiate šunelį vardu ir kai jis pribėga, paglostote, tada pasakote koks jis „geras šuo” ir duodate dubenėlį su maistu. Po keletos dienų reikia įvesti gestinę komandą: ranka pakeliama iki peties, pasukama į šoną ir nuleidžiama žemyn prie kojos. Pirmiausiai yra sakoma komanda, vėliau ji parodoma, atbėgus šuneliui jis paglostomas, pagiriamas ir jam duodamas skanėstas. Taip yra sudaromas sąlyginis refleksas ženklui – gestui.

Komanda lauke. Išvedę šunelį pasivaikščioti, tą komandą galite perkelti į lauką. Su savimi visada turėkite skanėstų šuneliui, kad tinkamu momentu galėtumėte paskatinti savo augintinį. Rinkitės nuošalesnes vietoves, kuriose nebūtų pravažiuojančių mašinų, žmonių ar kitų šunų, venkite pašalinių dirgiklių. Lai Jūsų tariama komanda būna skatinanti, švelni, bet jokiu būdu ne gąsdinanti. Šuneliui pabėgiojus pakvieskite jį pas save, jam atbėgus būtinai paskatinkite paglostydami, pagirdami ir duodami kąsnelį. Tegul pasivaikščiojimai būna įdomūs ne tik jums, bet ir šuneliui. Todėl bėgiokite su šuneliu, bėkite nuo jo ar vykitės, atkreipkite į save dėmesį pašaukdami šunelį vardu. Tobulas komandos mokėjimas – šuo iš bet kurios situacijos pribėgs Jums davus komandą.

Komanda „sėdėt”

Pakvietus šunelį „pas mane” ir jam atbėgus, kąsnelį kiek pakelkite aukštyn virš šuns galvos. Tada sakykite komandą „sėdėt”. Dėl virš šuns galvos iškelto kąsnelio jis tiesiog bus priverstas atsisėsti. Už tai jam bus duodamas kąsnelis. Jeigu šunelis nenori atsisėsti, galima kita ranka lengvai paspausti jam strėnų srityje. Atsisėdus, šuo pagiriamas, paglostomas, duodamas kąsnelis.

Komandą reikia mokinti vis kitu laiku, pradžioje išmokstama namie, kur mažiau dirgiklių, vėliau pereinama prie lauko sąlygų, kur labai daug aplinkinių dirgiklių. Ištarus komandą nereikia kartoti jos daug kartų, geriau lukterti. Dažnai šuniukas pats teisingai atlieka užduotį. Vėliau vietoje to, kad keltumėte kąsnelį virš šuns galvos, ištieskite prieš šunį pusiau sulenktą ties riešu delną. Tada tarkite žodinę komandą. Teisingai ją įvykdžius, šuo pagiriamas, paglostomas, duodamas kąsnelis. Su laiku kąsnelių nebereikės, užteks tik žodinio pagyrimo. Tačiau šuo turi tobulai mokėti šią komandą. Stebėkite, kad šuo gražiai atsisėstų, o ne sudribtų ant vienos šlaunies. Tobulas komandos mokėjimas – šeimininkui esant už keletos žingsnių šuo vykdo komandą po pirmo pasakymo.

Komanda „vieta”

Vėliau galima mokinti komandos „vieta”. Šuo pasodinamas (su komanda „sėdėt”), tada jam ištariama komanda „vieta”, delnu ore tarsi priplojate šunelį prie tos vietos. Šeimininkas žengia nedidelį žingsnį nuo šuns ir labai greitai grįžta atgal. Jeigu šuo sėdi, jis pagiriamas, duodamas kąsnelis. Po truputį žingsniai didėja, atsitraukimo laikas ilgėja. Jeigu šuo pajuda link šeimininko, jis negauna kąsnelio ir turi būti sugrąžintas atgal, į pradinę vietą. Komandos „sėdėt” ir “vieta” kartojamos. Jei vis tik nepavyksta išlaikyti šuniuko nors akimirkai, galima šią komandą atlikinėti pavadėlio pagalba. Šuneliui uždedamas pavadėlis. Tariama komanda „vieta” ir šeimininkas atsitraukia mažą žingsnelį, bet pavadėlio pagalba prilaiko šunelį vietoje, kad jis negalėtų judėti, o sėdėtų. Tada šeimininkas tuoj pat grįžta, giria šunį ir duoda kąsnelį. Komanda mokoma vietoje, kurioje mažiau dirgiklių, vėliau užduotis sunkinama ir pereinama į aplinką su daugiau dirgiklių. Tobulai mokant komandą, šeimininkas apeina šunį ir atsistoja jam iš dešinės pusės, pagiria, paglosto ir duoda kąsnelį.

Komanda „gulėt”

Šuo pasikviečiamas, pasodinamas. Į ranką imamas kąsnelis ir jis nuo šuns nosies lygio leidžiamas žemyn, kad šuo lenktųsi prie kąsnelio. Tuo pačiu metu tariama komanda „gulėt”. Ranka padedama ant žemės, leidžiama šuniui atsigulti, kai jis tai padaro, duodamas kąsnelis (stebėkite, kad šuo gražiai atsigultų ir gulėtų ant abiejų šlaunų, jeigu reikia – padėtis pataisoma). Keletą kartų gražiai atlikus komandą, galima mokinti gestinės komandos. Tariama komanda „gulėt”, o ranka (su nykščiu prilaikomas kąsnelis) laikoma prieš šunį tiesiai, nesulenkiant riešo, jeigu reikia ranka nuleidžiama žemyn. Jeigu šuo atsigula, jis gauna pagyrimus ir kąsnelį. Reikalui esant (jei šuo patsai nesigula) galima jam padėti – kita ranka paspausti šuns nugarą lengvu judesiu žemyn. Įvykdžius komandą duodamas kąsnelis. Tobulas komandos mokėjimas – šeimininkui esant už keletos žingsnių šuo vykdo komandą po pirmo pasakymo.

Komanda „greta”

Ši komanda svarbi, kai eisite pasivaikščioti su šuneliu. Pradžioje rinkitės teritorijas, kuriose mažiau mašinų, žmonių, šunų ar kitų dirgiklių. Komandos atlikimui reikės pavadėlio. Tik gerai mokant eiti greta, galima bus mokintis eiti be pavadėlio.

Komandą „greta” sudaro keletas etapų – 1) kaip pradėti eiti, 2) ėjimas greta ir 3) sustojimas. Prie savo kairės kojos pasisodinate šunelį, į kairę ranką imate pavadėlį, į dešinę – kąsnelį. Keliate dešinę koją ir sakote komandą „greta” ar „šalia” (pasirinkite vieną iš jų, komandos vėliau nekaitaliokite), prieš šuns nosį laikote kąsnelį, bet neduodate. Paėjėjus kelis žingsnius duokite kąsnelį. Šunelis gali susikaupęs žiūrėti į jus ar kąsnelį tik kelis žingsnius (2-3), todėl stenkitės kąsnelį paduoti iki to momento, kol šunelis nukreips dėmesį į šalį. Jeigu vis tik nespėjote, pašaukite jį vardu ir kai jis pažiūrės, tada duokite kąsnelį. Jūs skatinate šunelį atlikti teisingą pasirinkimą – žiūrėti į Jus, o už tai dar duodate kąsnelį. Tai lengvas būdas įtikti šeimininkui. Jeigu šunelis per daug ilgai žvilgčioja į šalis, nereaguoja į pakvietimą vardu, timptelėkite pavadėlį. Jam tai bus nemalonu. Timptelėjus vėl ištarkite komandą ir paėjėjus keletą žingsnių duokite kąsnelį. Labai svarbu, kad iš eilės nesektų keletas timptelėjimų, svarbu, kad būtų ir teigiamos motyvacijos – kąsnelių ir pagyrimų.

Šeimininko sustojus šuo turi išlikti kairėje Jūsų pusėje ir klusniai atsisėsti. Kad šuo suprastų, jog Jums sustojus reikia atsisėsti, žengdami paskutinį žingsnį, Jūs iškart sakykite komandą „sėdėt”. Tada Jūs sustojate tuo pat metu kai šuo atsisėda. Už tai giriate, glostote, duodate kąsnelį. Palaipsniui atsisakote žodinės komandos ir sustojus šuo turi atsisėsti neraginamas.

Nežinomoje teritorijoje, už įprastos teritorijos ribų, bus daug dirgiklių. Todėl šuo neišvengiamai dairysis į šalis. Šiuo atveju svarbu, kad jis gražiai eitų šalia savo šeimininko. Jeigu sutikote kažkokį dirgiklį, į kurį šuo labai kreipia dėmesį, veržiasi link jo, tada šunelį pasisodinkite šalia, leiskite jam į tą pusę žiūrėti, tačiau neleiskite eiti ten link. Kai šuns žvilgsnis nukryps į Jus, tai bus ženklas, kad galima eiti toliau. Tarkite komandą „greta: ir eikite. Šuo turi jausti šeimininko ritmą, todėl šios komandos pagalba šuo sugeba ir bėgti, ir eiti labai lėtai greta savo šeimininko.

Tobulas komandos mokėjimas – šuo visuomet išlieka greta: Jums stovint jis sėdi greta, eina greta šeimininko be pavadėlio ir nepaiso jokių dirgiklių, šeimininkui staiga sustojus, šuo iškart sureaguoja ir atsisėda.

Komanda „tarnauk”

Tokios komandos išmokinti retriverį reikia pastangų – ir ne tik šeimininkui, bet ir pačiam šuniukui, kad sugebėtų laikyti pusiausvyrą. Pirmiausia pasodinate šunį, o Jūs atsistojate prieš jį (geriausia, kad pagrindas būtų neslidus ir šuniukas neslįstų). Laikote skaniuką šuniui virš galvos prieš pat nosį ir po truputį skaniuką keliate aukštyn taip, kad šuo palaipsniui verstų galvą atgal. Kartokite žodį-komandą “tarnauk”. Neleiskite šuniui šokinėti, nes vis daugiau atsilošdamas jis turi palaipsniui pakelti priekines kojas ir likti sėdėti ant užpakalinių, t. y. norėdamas pasiekti skaniuką, šuo automatiškai atitrauks priekines kojas nuo žemės. Kai pasiseks ir įvyks kažkas panašaus į tarnavimą, duokite skaniuką. Po to šį pratimą kartokite, sėdėjimo trukmę prailginkite, palikite šunį sėdėti tarnaujantį ir atitraukite ranką su skaniuku nuo nosies.

“Tarnauk” – ne bendram paklusnumui skirta komanda, o tiesiog smagus šeimininko ir augintinio žaidimas, kad šuniukas, prašydamas maisto, gražiai atsitūptų tarnaudamas lyg cirko artistas. Tačiau kodėl gi ne pažaisti? Juk smagu, kai tokia „bačkutė” kaip labradoro retriveris sunkiai klesteli ant minkšto užpakalio, iškelia priekines letenas ir mėgina išlaikyti savo svorį lyg grakšti gazelė. O tada jau mes pasiruošę eiti į gatves rengti pasirodymų ir linksminti aplinkinių

Komanda „spjauk”

Ši komanda labai praverčia, kai einate su šunimi pasivaikščioti ir Jums nespėjus sureaguoti, augintinis sušlamščia tai, ką randa ant kelio. Mokinkite šunį taip: namuose duodate šuniui kokį nors delikatesą ir liepiate mesti lauk, sakote „spjauk”, „mesk” – pasirinkite vieną žodį šiai komandai. Aišku, pradžioje šuo skanumyno nemes, Jūs turėsite padėti išmesti, ištraukti ir nasrų. Taip mokinsitės kol užteks vieno pasakymo, kad išmestų patį skaniausią kąsnelį. O tada mėginkite ir lauke tą pačią komandą pritaikyti – pamatėte, kad šuo kažką jau rankioja nuo žemės ir iškart sureaguojate „spjauk”.

© Autorės Edita (mazhulka), Rima Povilionienė, 2009

© www.super-retriveriai.lt, 2009

Ką daryt, jei šuns negalima prisišaukt?

Dažnam šuniukui ypač patinka lakstyti laisvam – niekada nebandykite jo sugauti. Atminkite, jog šuo bus už jus greitesnis, be to Jūsų norą jį sugauti šuniukas supras kaip žaidimą ir pas Jus neatbėgs. Jei šuns neprisišaukiate, tada eikite šalin ir pasislėpkite. Paprastai šuo išsigąsta „praradęs“ savo šeimininką ir ima jo ieškoti. Šuniui Jus suradus, visuomet jį pagirkite, tačiau jokiu būdu nebauskite, net jei paieškos užtruko ilgesnį laiką.

Kad šuo mielai ateitų pas šeimininką kiekvieną kartą, nedarykite to, kas šuniui nepatinka, kaip pvz.: atėjus šuniui neriškite jo kiekvieną kartą prie pavadėlio.

Kitu atveju šuo supras, kad kiekvienas jo atėjimas pas šeimininką reiškia laisvės varžymą. Dresiruokite savo šunį taip, kad kiekvieną kartą jis pas Jus atbėgtų su džiaugsmu. Pavyzdžiui, pašaukite savo šunį vidury pasivaikščiojimo, suimkite už antkaklio, pagirkite arba duokite kokį skanumyną ir vėl leiskite palakstyti.

Taigi, teisingai dresiruojant, Jūsų šuniukui pavadėlio gali prireikti labai retai. Suprantama, kad gražiai elgtis be pavadėlio daug lengviau išmoks mažas šuniukas nei jau suaugęs šuo.

Kaip atpratinti šunį nuo nepageidaujamo lojimo?

Tai gali būti sunku, nes šuniukas triukšmauti gali dėl daugybės priežasčių. Visų pirma, Jūsų šuo gali loti, norėdamas pranešti , kad jam kažko reikia. Jei Jūs visiškai neleisite šuniui loti, Jūsų šuo negalės Jums pranešti, apie tai, kad nori išeiti į lauką, grįžti atgal, kad yra alkanas, išsigandęs, vienišas, nuobodžiauja arba dėl kokių kitų priežasčių jaučiasi nemaloniai. Taip pat labai svarbu pripažinti, kad kai kurios šuns veislės yra aktyvios, iš prigimties linksmos ir triukšmingos. Pvz., tokios kaip Jorkšyro terjerai, šnauceriai, mažieji Škotijos terjerai, bigliai, foksterjerai ir t.t. Todėl lojimą stabdyti reiktų tada, kai jis tikrai trikdo.

Kaip jau minėta, Jūs galite sustabdyti besaikį šuns lojimą. Tam reikės išmokyti savo šunį kada loti, o kada ne.


Mokome loti. Komanda “balsas”

Duodate komandą „balsas”, kai šuo loja žaisdamas ir skatinate komandą kąsniukais. Kiekvieną kartą, kai šuo pradeda loti, provokuokite papildomą lojimą kąsniuku.


Mokome neloti. Komanda “tylos”

Šią komandą mokiname iš karto po komandos “balsas”. Duodate komandą „tylos” ir laukiate, kol šuo nutils ir tik tada giriate bei duodate kąsnį. Glostote ir giriate savo augintinį už nelojimą. Jei šuo pradeda loti, nekreipiate į tai dėmesio, giriate tik tinkamą elgesį. Išmokinate šias abi komandas šuo greitai supras, kaip jam elgtis.


Dar keletas patarimų:

1. Panaudokite komandą teisingai pagal situaciją. Niekada neleiskite išleisti net menkiausio lojimo garso, vietose ir momentais, kai šuo to neturėtų daryti. Kai šuo išleidžia nepageidaujamą garsą, panaudokite komandą (pvz., „tylos”, „ša”). Naudokite balso tembrą, garsumą, kuris reikštų šuniui lyderio įspėjimą. NIEKADA nešaukite ant šuns! Skatinkite teigiamai, nes teigiama motyvacija moko geriau nei draudimas ir baudimas.

2. Ignoruokite šunį, jei atrodo, kad jis triukšmauja tik norėdamas atkreipti Jūsų dėmesį. Tokiu atveju, kai šuo parodo dėmesio trūkumą, apsisukite ir iš karto išeikite iš kambario. Nesuteikite jokio dėmesio ar pripažinimo tol, kol nuslopinsite šuns lojimo įprotį.

3. Niekada neužmirškite pagirti savo šunį, kai jis įvykdė Jūsų lieptą komandą ir liovėsi loti. Pagirti galima džiaugsmingu tonu pasakytais žodžiais, glostant šunį ar skanėstu.

4. Sportuokite su šunimi – jei Jūsų šuo turi per daug neišlietos energijos, ji gali išsiveržti lojimu. Norėdami sustabdyti šuns lojimą daugiau sportuokite, atlikite fizinius pratimus, kurie padėtų išlieti sukauptą energiją, žaiskite su šunimi.

5. Padėkite išvengti nuobodulio. Neturėjimas ką veikti – tai, viena iš priežasčių, kodėl šuo ima loti. Įsitikinkite, kad Jūsų šuo turi gerų ir jam patinkančių žaislų, bei, nepamirškite, kad augintiniui reikia Jūsų dėmesio kiekvieną dieną.

6. Grafiko laikymasis. Kuo labiau šuniui nuspėjamas Jūsų elgesys, tuo mažesnė tikimybė, kad jis ims loti prašydamas. Jam nereikia išsakyti savo poreikių! Jei maitinate sausu maistu, maitinkite šunį visada tuo pačiu laiku, taip pat vaikščiokite, žaiskite numatytą valandą.

7. Kartais šuo vis tiek sulos - net jei Jūs nemėgstate ir nepageidaujate to. Jūs negalite visiškai sustabdyti šuns lojimo, nes tai jam įgimta. Tik dalį įpročių galima pašalinti. Jei Jūs nusprendėte įsigyti šunį, turite susitaikyti su tuo, kad lojimas – šunims natūralus dalykas.

Kaip išmokyti šunį atlikti gamtinius reikalus lauke?

   
Pirmosios šuniuko dienos naujuose namuose – didelė laimė ir džiaugsmas visai šeimai. Šeimininkus džiugina kiekvinas žavaus padarėlio judesys. Tačiau laikui bėgant pradeda varginti šunelio paliekamos balutės ir krūvelės. Pripratinti gamtinius reikalus daryti lauke įmanoma, tik reikia turėti kantrybės.

Pirmiausia, mažylį reikia reguliariai, kas valandą ar pusantros, išnešti į lauką, kad jis nespėtų priteršti namuose. Kai tik šuniukas pradės tuštintis ar šlapintis lauke, šeimininkas privalo jį kuo aktyviau ir meiliau girti. Reikia stengtis, kad mažylis suprastų, kaip gerai pasielgė ir kaip džiaugiasi jo šeimininkas. „Nelaimė ”namuose dažniausiai atsitinka, kai mažylis sočiai pamaitinamas, ką tik pabudęs ar užsižaidęs. Todėl į tai reikia atkreipti dėmesį ir šuniuką nedelsiant nešti laukan. Jei „nelaimė ”atsitiko šeimininkui matant, negalima leisti šuniukui baigti pradėto darbo – reikia garsiai riktelti. Tiks bet koks žodis: „ne”, „blogas”ir kt. Svarbu, kad šunelis trumpam ir nesmarkiai išsigastų, krūpteltų – raumenys įsitemps ir jis kuriam laikui nutrauks savo „juodą darbą ”. Kaip tik užteks laiko jį išnešti laukan, kur teks palaukti, kol mažylis atsipalaiduos ir pabaigs, ką pradėjęs. Tada reikia jį būtinai pagirti.

Negalima griebtis fizinių bausmių, stipriai bartis, jei pagavote augintinį atliekant savo reikalus, nes šuniukas supras, kad tai, ką jis padarė, yra sunkus nusikaltimas, todėl jis gali pamanyti, kad šlapintis ar tuštintis matant šeimininkui yra negerai ir stengsis kuo ilgiau kentėti: išvestas į lauką bėgioja, žaidžia, bet gamtinių reikalų „netvarko“, nes į jį žiūri šeimininkas. Grįžus namo, kai iškentėti jau nebeįmanima, atsiras balutės ir krūvelės nuošaliuose kampuose – taip stengiamasi paslėpti nusikaltimą.

Negalima šuniuko bausti tada, kai radote balutę ar krūvelę, bet nematėte, kada jis tai darė, todėl kad bus per vėlu ir gyvūnėlis nesupras už ką yra baudžiamas. Griežtai draudžiama baksnoti šuniuko snukelį į tai, ką jis pridirbo, nes tai neduos jokios naudos.

Kaip atpratinti šunį šokinėti ant žmonių?

Šunys paprastai nešokinėja ant žmonių, kad parodytų agresiją, tačiau gyvūno šuolis žmogui gali būti labai žalingas. Šuo gali pargriauti senuką ir išgąsdinti mažą vaiką. Nors šuniukas ir daugybę metų lankė dresūros mokyklą, tai dažniausiai nepadeda išvengti šokinėjimo ant šeimos narių ir nepažįstamų. Greičiausiai, jau klausėte pažįstamų, kaip atsikratyti šio įpročio ir gavote įvairiausių patarimų: mindžioti kojas, spirti į šoną, purkšti vandeniu ir t.t. Mes siūlome pasinaudoti humaniškais šio straipsnio patarimais.

Iš pradžių, įsivaizduokite šuns poziciją. Jam visiškai nesuprantama, kad šis įprotis Jus erzina. Jis gali jausti, kad Jūs jaučiatės liūdnai, tačiau šuo nejaučia, kad to priežastis – šokinėjimas. Šunims patinka pasisveikinant pauostyti ir palaižyti žmogaus veidą tarsi nebūtų ūgio skirtumų. Šuns noras parodyti savo palankumą gali būti toks didžiulis, kad pasisveikindamas su mylimu šeimininku šuo gali pašokti labai aukštai.

Prie noro pašokus „pabučiuoti“ prisideda ir šuns susijaudinimas pamačius Jus ar kitą žmogų namie. Todėl sutikęs žmogų šuo dar stipriau šokinėja, apimtas jaudulio silpniau klauso arba iš viso neklauso šeimininko komandos.

Kaip elgtis?

1. Silpninkite šuns susijaudinimą. Jei pamokysite šunelį išlikti ramesniu, kai sutiks kitą žmogų, šuo galės išgirsti Jūsų duodamas komandas. Pradėkite būdami patys ramūs. Kai grįžtate namo, ignoruokite šunį, neskubėkite iš karto sveikintis su šunimi, o atlikite šį ritualą po kelių minučių, kai šuo mažiau susijaudinęs ir ramesnis.

2. Pašalinkite įprotį šokti prie Jūsų veido. Šunys turi puikią uoslę, jiems nėra kasdieninės būtinybės Jums laižyti veido. Tačiau Jei norite pasisveikinti su šuneliu šiuo būdu, padėkite pasilenkdami, pritūpdami šalia jo. Šuniui nebereikės šokti, jis su Jumis pasisveikins ramiau.

3. Paverskite minėtus įpročius ramiu elgesiu. Stenkitės vengti grubaus šuns elgesio. Mokykite jį elgtis švelniai, kad šuo suprastų, jog jaučiantis laimingai nereikia elgtis šiurkščiai. Kai šuo nešoka ant Jūsų, o laukia Jūsų pasilenkimo, pritūpimo, girkite jį, duokite skanėstų.

4. Išmokykite ir reikalaukite komandos „sėdėti“. Mokykite šios komandos kiekvieną dieną. Ne vien mokykite, naudokite ją praktiškai. Girkite ir skatinkite jį entuziastingai, kai šuo pasielgia tinkamai.

Šunį kartais būna lengviau išmokyti, kaip elgtis, nei kaip negalima elgtis. Užuot barę šunį, geriau duokite šuniui komandą ir šuo pakeis įkyrų įprotį šokinėti kitu – tinkamu įpročiu sėdėti arba gulėti arba laukti Jūsų. Tuo metu šuo nusiramina ir yra geriau kontroliuojamas.

Parengta pagal www.dogstardaily.com

Dažniausiai užduodami klausimai apie šunų laikymą ir priežiūrą

Konsultuoja Lietuvos veterinarijos akademijos kinologijos dėstytojas, vadovėlių apie kinologoją autorius Karolis Masilionis.

• Įsigijimas
• Laikymas
• Dresūra
• Parodos
• Veisimas
• Sveikata
• Priežiūra
• Maitinimas
• Kiti klausimai
• Auginimas
• Elgesys

Įsigijimas

Kokį šuniuką geriau pirkti: su dokumentais ar be?
Dokumentai garantuoja, kad šuo atitinka savo veislės standartą, stabilios psichikos, genetiškai yra sveikas. Be dokumentų nėra garantijos, kad šuo atitiks veislei būdingą standartą, t.y. nusipirkus norimos veislės šuniuką užaugęs jis gali būti tik panašus į norėtą veislę. Viskas čia priklauso nuo pardavėjo sąžiningumo. Todėl geriau pirkti iš veislyno su dokumentais, arba iš patikimo pardavėjo.

Laikymas

Įsigijau šuniuką. Jam 2,5 mėn. Norėčiau jūsų patarimo, kaip jį išmokyti daryti ant laikraščio, arba prašytis į lauką?
Vienas iš būdų: iškloti visą kambarį laikraščiais. Šuniukui nusišlapinus jį pagirti, paglostyti. Po to palaipsniui laikraščių kiekį mažinti kol liks vienas. Bet tai pavyksta ne visada. Patikimiausias būdas yra kiek galima dažniau išnešti šuniuką į lauką. Jam nusišlapinus jį pagirti, paglostyti. Palaipsniui šuniukas užsimanęs šlapintis pats atsistos prie durų ir suprasite, kad jau laikas išvesti. Jokiu būdu negalima barti ar mušti šuniuko praėjus kažkiek laiko po šlapinimosi – jis nesupras už ką baudžiamas. Seną šlapimą reikia gerai išvalyti, kad neliktų kvapo.

Auginu Berno zenenhundą. Jis 8 mėnesių. Turiu tokią problemą: jis agresyvus su kitais šunimis. Pirmas niekada nepradedą, bet kai kitas šuo ant keteros padeda galvą ar parodo agresiją, tai prasideda peštynės. Ar tai auklėjimo problema? Ar kažkas negerai su šuns psichika?
Jei tai patinas – normalu. Nuo 7 mėnesių patinai pradeda bręsti. Pradeda išsiskirti lytinis hormonas testosteronas. Patinai pradeda tapti „tikrais vyrais“. Šio hormono kiekis apsprendžia šuns dominavimo savybes. Uostydami patinai vienas kitam po uodega (tą daryti vienas kitam leidžia) uodžia šį hormoną ir tas, kuris turi jo mažiau, atsitraukia. Taip pat atsitraukia jei yra fiziškai silpnesnis. Jei kiekis yra vienodas ar panašus, tai prasideda kova. Kuris ją laimi, tas dominuoja (turi pirmumo teisę apvaisinti kalę). Taip yra ne tik su šunimis, bet ir kitais laukiniais gyvūnais (patinais). Bendraujant patinams su kalėmis ar kalėms tarpusavyje šios problemos neturėtų būti.

Šuo šlapinasi namuose. Anksčiau taip nebuvo. Ką daryti?
Kaip jį išmokinti, kad savo „reikalus“ atliktų tik lauke?
Dažniausiai savo „reikalus“ šunys atlieka ten kur buvo prieš tai darę ir užuodžia kvapą. Todėl pirmiausia reikia gerai išplauti tą vietą, kad neliktų kvapo. Mažam šuniukui galima ir nesmarkiai suduoti per užpakaliuką kai atlieka „reikalą“ namie. Bet tik tuo pačiu metu, kadangi vėliau jis nesupras už ką baudžiamas. Iš karto reikia išnešti į lauką ir kiekvieną kartą pagirti, paglostyti kai „susitvarko“ lauke. Taip pat galima suvilgyti laikraštį ar skudurą jo šlapimu ir išdėlioti lauke, kad kitą kartą pajustų „savo“ kvapą ir atliktų „reikalus“ lauke.

Gal galite patarti ką daryti, kad paliktas vienas šuo nekauktų ir nekeltų triukšmo, kadangi kaimynai jau skundžiasi?
Efektyviausia priemonė – antkaklis su elektriniu valdymu. Reikia uždėti antkaklį ir palaukti už durų. Kai tik šuo pradeda kaukti, duoti antkakliui signalą, kad šuo pajustų nepatogumą. Po kelių bandymų turėtų kaukimas baigtis. Kitas būdas – prie antkaklio pririšti pavadėlį ir pravesti pro durų apačią. Už durų palaukus kol šuo pradės kaukti stipriai timptelti. Po kelių bandymų kaukimas turėtų baigtis.

Ką daryti, kad šuo nekandžiotų ir nedraskytų baldų?
Iki metų amžiaus šunims reikia duoti ką nors graužti (parduotuvėse galima įsigyti kremzlinių kaulų, galima duoti pagaliukų). Taip šunys stiprina savo žandikaulių raumenis. Jei nieko tinkamo negauna, pradeda graužti baldus. Jei vis tiek graužia baldus, tada reikia nupirkti gardelį ir jame uždaryti. Į gardelį reikia įdėti ką jis galėtų pagraužti.

Šuo ėda savo išmatas. Ką daryti, kad jis to nedarytų?
Laukinėje gamtoje tai yra normalu. Plėšrūs žvėrys sumedžioję grobį pirmiausia suėda vidurius su visu jų turiniu! Laikant naminį gyvūną mums tai nepriimtina ir reikia su tuo kovoti. Dažniausiai išmatas ėda jauni šunys. Dažnai to priežastis – šuniui trūksta mikroelementų. Jų reikia nupirkti veterinarijos vaistinėje ir sušerti šuniui. Taip pat šiuo metu yra pirkti specialių maisto priedų, kuriuos sušėrus šuo neėda savo išmatų.

Kiekvieną kartą kai išvedu šunį pasivaikščioti ir jis sutinka kitą šunį pradeda tempti pavadėlį, ar atsigula ant žemės kol kitas šuo neprieina. Nori su kitais šunimis sveikintis, žaisti. Kartais kitiems šunų šeimininkams tai nepriimtina. Kaip atpratinti taip šunį elgtis?
Reikia vesti šunį į dresūros užsiėmimus, kad jis „domestikuotųsi“, t.y. priprastų prie kitų šunų.

Kaip 2 mėn. šuniuką reikia išmokyti, kad miegotų savo vietoje?
Reikia šuniuką prie guolio privesti ištariant komandą „Vieta“. Į guolį reikia padėti jo mėgstamiausią žaislą ar kitą mėgstamą daiktą. Atėjus į guolį, šuniuką reikia paglostyti, pagirti. Po kelių pratimų šuo įpras ateiti į savo guolį.

Ką patartumėte įsigyti: patiną ar kalytę? Kokie skirtumai?
Patinai būna stambesni, gražesni. Kalytės būna smulkesnės, bet meilesnės. Prie patinų trūkumų reikėtų paminėti, kad jiems visą laiką rūpi kalės. Ypač kai užuodžia rujojančios kalės kvapą. Kalei šios problemos nėra, kadangi ji rujoja tik du kartus per metus ir visą likusį laiką būna rami. Laikant patalpoje, kai kalė rujoja, gali kilti problemų su higiena. Šiuo metu lengvai galima įsigyti tam skirtų higienos priemonių. Reikia dar pastebėti, kad dideli šunys, kurie naudojami apsaugai, negali būti patinai, kadangi agresyviausią patiną galima lengvai nuvilioti su rujojančia kale.

Ar normalu, kad dažnai šeriasi šuns kailis?
Jei šuo laikomas kambaryje, tai normalu. Kambaryje laikomų šunų kailis šeriasi visą laiką. Lauke laikomų šunų kailis šeriasi du kartus per metus.

Dresūra

Kaip savo šunį išmokinti komandą „Saugot“? Ar tai galima atlikti namie pačiam?
Labiausiai tikėtina, kad pačiam tai sunkiai pavyks. Net ir išmokinus, atsiradus aplinkui kitiems šunims gali šios komandos nevykdyti. Geriausiai kreiptis pas profesionalų dresuotoją, kur dresūra atliekama grupėse. Ten kartu dalyvauja daugiau šunų, šuo taip pat ir „socializuosis“. Taip pat bus garantuota, kad komandų bus mokomasi teisingai.

Nuo kokio amžiaus galima pradėti dresuoti šunį?
Geriausia pradėti šunį dresuoti nuo šešių mėnesių. Rekomenduojama nuo trijų mėnesių šuniuką jau atvesti į dresūros aikštelę. Dar nedresuoti, bet supažindinti su dresavimo įrankiais, leisti pabūti tarp šunų. Tam specialiai dresuotojai organizuoja „darželinukų“ grupes.

Ar galima dresuoti vyresnį nei 2 metai šunį, ar jau per vėlu?
Galima dresuoti.

Ar galima keturių metų šunį išmokinti pagrindinių komandų.
Taip, galima.

Parodos

Kokie šunys gali dalyvauti parodose ir kokie svarbiausi reikalavimai?
Parodose gali dalyvauti visi šunys, kurie turi šuns kilmę patvirtinančius Lietuvos kinologų draugijos (LKD) ar kitos šalies kinologinės organizacijos FCI narės išduotus dokumentus. Norint dalyvauti reikia, kad šuo būtų registruotas kuriame nors LKD klube ir susimokėjęs nario mokestį. Tai pat, norint dalyvauti parodoje, reikia susimokėti parodą organizuojančiam klubui dalyvio mokestį (jį priima visi LKD klubai). Išsamesnę informaciją galima gauti klube, kuriam priklausysite.

Kaip pradėti dalyvauti šunų parodose?
Tam, kad dalyvauti parodoje, reikia turėti Lietuvos kinologų draugijos (LKD) išduotus šuns kilmės dokumentus ir užsiregistruoti į parodą artimiausiame LKD klube.

Mano šuo susižeidė ir liko nedidelis randas. Ar galėsiu dalyvauti šunų parodose?
Dėl randų, kurie atsirado susižeidus šuniui pergyventi nereikia ir parodose dalyvauti galima. Parodose žiūrimi įgimti dalykai. Bet, jei bus lygiavertis varžovas, tai nugalės tas, kurio eksterjeras bus gražesnis, tai yra kuris bus be randų.

Veisimas

Turime kalytę su kilmės dokumentais. Amžius 1 metai. Norėtume sukergti ir šuneliams išimti kilmės dokumentus. Kur reiketų kreiptis dėl informacijos?
Reikia kreiptis į bet kurį kinologijos klubą. Daugiau informacijos gali rasti Lietuvos kinologų draugijos svetainėje www.kinologija.lt

Ar gali šuniukų pirmą kartą atsivesti 6 metų kalė?
Nerekomenduojama. Pirmą kartą kergti šunis galima iki 6 metų. Po to dažniausiai šuniukai gimsta silpnesni.

Kaip suprasti kada kalė pradeda rujoti? Kada tinkamiausias laikas sukergti kalę?
Pirmasis rujos požymis - pasikeitusi kalės elgsena: kalė būna susijaudinusi ir nepaklusni. Tuo pačiu metu išbrinksta kalės lytiniai organai, iš jų pasirodo kruvinos išskyros. Paprastai iki 7-9 dienos kalė nepasiruošusi apvaisinimui ir neprisileidžia patinų, puola ir kandžioja juos. Nuo 9-tos dienos jau pradeda domėtis patinais. Tinkamiausias laikas apvaisinimui 10-12 dieną nuo rujos pradžios.

Ar galima kergti vyresnes kales ir kokie kergimui reikalavimai?
Galioja taisyklė, kad vyresnėms kalėms reikia duoti 2-3 metais jaunesnius patinus, arba kuo vyresnė kalė, tuo jaunesnis turi būti patinas. Tada gaunasi stipresni palikuonys. Kales galima kergti iki 8 metų amžiaus. Geriems ir žinant, kad sukergus gaunasi labai geri palikuonys, patinams kergimui apribojimų nėra ir jie gali kergti vyresnes kales.

Kiek laiko trunka šuns nėštumas?
Šuns nėštumas trunka 58-66 dienas.

Sveikata

Kada pirmą kartą reikia skiepyti šuniukus?
Šuniukai pirmą kartą skiepijami po aštuonių savaičių (dviejų mėnesių). Pakartotinai skiepijami po dvylikos savaičių (trijų mėnesių) ir po metų. Galima po šešių savaičių skiepyti „Puppy“ vakcina. Bet tai nėra privaloma. Ja dažniausiai skiepijami veislynuose veisiami šuniukai, kadangi yra didesnė rizika užsikrėsti virusu. Bet ir šiuo atveju pradžioje paminėti skiepai yra privalomi.

Kokia yra normali šuns kūno temperatūra?
Suaugusio šuns normali kūno temperatūra – 37,5-38° C, jauniklių – 38-39,2° C. Ilgiau palaksčius, ypač karštą dieną, temperatūra gali pakilti.

Mūsų kalytei 10mėn. Jai labai padidėjo lytiniai organai. Ji labai guvi, žaisminga, ėda, bet labai laižosi „tą vietą“. Kraujo nesimato. Ar čia ji rujoja? Ar jau reikia susirūpinti?
Tai reiškia, kad kalytė tuoj rujos. Šie požymiai atsiranda prieš keturias dienas iki rujos.

Norime įsigyti šuniuką, tačiau vienas iš šeimos narių yra alergiškas katėms ir šunims. Norėjau pasiteirauti ar yra šunų veislių kurios tiktų ir alergiškiems žmonėms.
Alergiją sukelia ne pats šuo ar katė, o mikroflora esanti kailyje. Todėl į šį klausimą atsakyti labai sunku. Visi gyvūnai kurie šeriasi gali sukelti alergiją. Mažesnė rizika yra tų šunų ir kačių, kurie mažai šeriasi arba savo prigimtimi yra pliki. Prie mažiau besišeriančių šunų veislių galima būtų priskirti pudelius. Tačiau turintiems alergiją geriausia nerizikuoti ir turinčių kailį gyvūnų nelaikyti.

Kada galima po pirmų skiepų šuniuką vesti į lauką?
Po pirmų skiepų šuniuką į lauką galima vesti praėjus dviems savaitėms, kadangi imunitetas ligoms nuo kurių skiepyta susiformuoja per 14 dienų.

Turime dviejų su puse mėnesio kalytę. Ji ėda daugiau negu priklauso pagal amžių, bet kūda, svoris neauga. Kas galėtų būti?
Pagal šiuos požymius labai didelė tikimybė, kad kalytė turi kirminų. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Nuo kokio amžiaus galima dehelmintizuoti šuniukus?
Šuniukus dehelmintizuoti (gydyti nuo kirminų) galima nuo 1 mėnesio amžiaus.

Kaip pastebėti, kad šuo turi kirminų?
Kai šuo turi kirminų gali pradėti blogai ėsti. Arba daug ėda, bet būna sulįsęs. Gali dažnai be priežasties viduriuoti ar vemti. Kartais kirminų kiaušinėlių galima pastebėti išmatose, kurie primena agurko sėklas. Retais ir užleistais atvejais pro išeinamą angą išlenda net pats kirminas.

Priežiūra

Kada po šuniukų atsivedimo pirmą kartą galima maudyti kalytę?
Kalytę galima maudyti bet kada, kada to reikia. Rekomenduotina pradžioje maudyti tik paprastu vandeniu. Taip pat galima maudyti tik su specialiai šunims skirtomis kokybiškomis priemonėmis. Po maudymo reikia labai gerai išplauti su vandeniu kailiuką, kad neliktų jame maudymo priemonių ir jos, žindant, nepatektų šuniukams.

Ar galima maudyti ką tik gimusį šuniuką?
Be šampūno ar kitų cheminių priemonių maudyti šiltame vandenyje galima. Tik po to negalima šlapio leisti į lauką, kad nesušaltų. Su šampūnu maudyti galima nuo 6 mėnesių amžiaus.

Maitinimas

Mūsų šuniukams jau trys savaites. Kada juos reikėtų pradėti šerti maisteliu ir kokiu?
Rekomenduojama šuniukus nuo kalės atjunkyti ne anksčiau kaip po pusantro-dviejų mėnesių. Su kalės pienu šuniukai gauna ne tik maisto medžiagų, bet ir imunitetą stiprinančius elementus. Po to šuniukus galima šerti tuo pačiu maistu kaip ir kalę (maitinanti kalė turi gauti geresnį maistą nei įprastai). Jei tai sausas maistas, tai reikia jį atskiesti vandeniu, kad jis nebūtų kietas. Ėsti šuniukus reikia mokinti, kadangi pradžioje jie dar nemoka. Reikia juo sudrėkinti nosytę, įdėti truputį į burnytę. Per anksti atjunkyti šuniukus nuo kalės pavojinga dar todėl, kad kalė gali susirgti mastitu – pieno liaukų uždegimu. Rekomenduojame išsamiau pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Turiu 5 mėnesių kalytę. Noriu paklausti: ji beveik nieko neėda iškyrus mėsą. Jokių košių ir panašiai. Ką patartumet daryti, kad priprastų prie įvairaus maisto?
Labai negerai jei šuo ėda tik mėsą. Šuo turi ėsti visavertį maistą, t.y. kuriame yra visų reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Todėl geriausia šerti specialiai šunims skirtu maistu, kurio parduotuvėse yra labai platus pasirinkimas. Norint pripratinti prie naujo maisto reikia neduoti jokio kito maisto tol, kol nepradės ėsti naujo. Nereikia nuogąstauti jei šuo neėstų naujo maisto kelias dienas, kadangi pagal šuns fiziologiją jis gali būti neėdęs visą savaitę be didesnės žalos savo organizmui. Rekomenduojama šuniui maisto nekeisti. Jo organizmui geriau vienodas maistas.

Nuo kelių savaičių šuniukus galima maitinti karvės pienu?
Šuniukų maitinti karvės pienu nerekomenduojama. Šuns organizmas karvės pieno baltymų pilnai nesuvirškina ir todėl jie dažnai viduriuoja. Jei kalė neturi pieno, tai dabar veterinarijos vaistinėse galima įsigyti kalės pieno pakaitalo.
Atsigėrimui geriausiai tinka paprastas vanduo.

Ką papildomai iš maisto papildų, vitaminų ar mineralų reikia duoti 3 mėn šuniukams? Ar galima kartais duoti pagriaužti žalių jautienos kaulų -jei taip - kaip dažnai?
Jei maitinama subalansuotu sausu pašaru, tai nieko papildomai duoti nereikia. Rekomenduojama papildomai du kartus per savaitę duoti pavirtos, ar karštu vandeniu užpiltos mėsos. Jei ruošiate maistą patys, tai būtinai reikia duoti daržovių, tiek žalių, tiek įdėtų į ruošiamą sriubą. Kaulų duoti reikia, bet geriausiai nuvirtų. Geriausiai tinka jaučio dubens kaulai. Juos graužiant šuniui formuojasi teisinga sankanda. Taip pat tinka visi jautienos kaulai, kurie yra pakankamai dideli, kad šuo negalėtų atkąsti, o tik graužtų. Dėl dažnumo apribojimų nėra. Jei neturės ką pagraužti, tai pats susiras (gerai jei tai bus nevertingi daiktai).

Ar galima 3mėn. šuniukui duoti virtų bulvių?
Galima. Reikia kartu duoti ne tik virtų bulvių, bet ir kitų daržovių.

Nusipirkome šuniuką. Jam 2mėn. Jis nieko neėda: nei sauso maisto, nei košių. Ką daryti?
Perkant šuniuką būtinai reikia pas šuns šeimininką išsiaiškinti kaip šuo buvo šeriamas ir nekeisti maisto. Po to, jei norima maistą pakeisti, reikia tai daryti palaipsniui mažinant seno maisto normą ir didinant naujo.

Ar galima trijų mėnesių šuniukui duoti žalios kiaulės odos?
Jokiu būdu negalima duoti žalios kiaulės odos. Labai dažnai nuo jo šuniukai suserga diarėja (viduriavimu) ir didžioji dalis nugaišta.

Ar galima šuniui duoti česnakų?
Galima. Nerekomenduojama duoti česnakų medžiokliniams šunims.

Kaip maitinti ką tik atsivedusią šuniukų kalę?
geriausia kalytę šerti tuo pačiu maistu kaip ir buvo šeriama iki šuniukų atsivedimo. Iki 7 dienos reikia duoti papildomai virtos mėsos, o nuo septintos dienos nuplikytos (mėsos vidus turi būti pilkas). Jei iki šuniukų atsivedimo kalei nebuvo duodamas pienas, tai jo duoti negalima, kadangi kalė pradės viduriuoti. Jei taip atsitiko, tai reikia nusipirkti vaistinėje karčiojo kiečio (pelyno) arbatos, žiupsnelį užplikyti litre vandens ir į maistą įpilti 3-5 arbatinius šaukštelius. Viduriavimas turėtų praeiti.

Kiek kartų per dieną reikia šerti mažus šuniukus?
1-2 mėn. šuniukai šeriami 6 kartus per dieną, 2-3 mėn. 5 kartus, 3-6 mėn. 4 kartus, 6-8 mėn. 3 kartus, 8 arba daugiau mėnesių nuo 1 iki 2 kartų per dieną.

Kiti klausimai

Ar galima sužinoti kiek šuniui metų, jeigu nežinai kada jis gimė?
Šuns amžių iki šešių metų amžiaus pakankamai tiksliai galima nustatyti iš dantų nusidėvėjimo. Plačiau apie tai galite paskaityti Karolio Masilionio knygoje KINOLOGIJA I dalis (Leidykla VAGA, 2002), 12-13 puslapiuose.

Man 10 metų. Aš jau 4 metus svajoju apie suniuką. Bet gyvenu vieno kambario bute, ir man mama sako, kad nera vietos šuniukui. Kaip man įtikinti mamą, kad leistų jį laikyti?
Šuniuko įsigijimas yra labai atsakingas žingsnis. Nuo 10 iki 14 metų vaikams ypač norisi šuniuko. Dažnai sunku suvokti visą prisimamą atsakomybę ir triūsą auginant šunį, todėl tėvelių nuomonė labai svarbi. Apie 80 proc. visos priežiūros vistiek teks tėvams: neleisi žiemą tamsiu paros metu savo vaiko vieno su šuniuku į lauką, anksti atsikelti išvesti šuniuką į lauką taip pat dažniausiai tenka tėveliams, dar maitinimas, apsilankymai pas veterinarą susirgus, dresūra, galvosūkis kur palikti šuniuką toliau išvykstant ir per atostogas ir t.t. Taip 10-15 metų. Vieno kambario bute šuniukui gali pritrūkti vietos. Šuo taip pat turi turėti savo kampą kur jis galėtų ramiai pagulėti ir pailsėti. Jei šuns priežiūra tėvelių negąsdina, tai šuo tik teiks džiaugsmą visiems.
Bet nereikia nuleisti rankų: galima domėtis, skaityti literatūra apie šunis, lankytis parodose, gal pasimokinti kinologijos mokykloje (anksčiau kinologijos klubai net neleisdavo įsigyti šuniuko nebaigus kinologijos mokyklos). Laikui bėgant gal pagerės gyvenimo sąlygos, turėsite daugiau vietos ir tėveliai, matydami, kad jūsų susidomėjimas tikras, patikės jumis ir nupirks šuniuką.

Aš šunį ir dresuoju, ir žaidžiu, ir vedžioju parodose, kartais maitinu, bet, man atrodo, kad šeimininku laiko ne tik mane, bet ir kitus šeimos narius. Kaip šuo pasirenka šeimininką?
Šuo šeimininku pripažįstą tą asmenį, kuris jį šeria, vedžioja ir kitaip prižiūri. Jei visi šeimos nariai lygiai rūpinasi, tai labiausiai pripažįsta tą asmenį, kuris jam atrodo fiziškai stipriausias. Dažniausiai tai būna vyras.

Ar šunys skiria spalvas?
Tai klausimas apie kurį mokslininkia daug diskutuoja ir vieningos išvados nėra. Žmogaus akis taip sudaryta, kad ji turi jautrias spalvai ląsteles vadinamas kolbelėmis, kurios yra trijų tipų ir skiria tris spalvas: raudoną, žalia ir mėlyną. Šuns akyje yra tik dviem spalvom jautrios kolbelės. Todėl jie spalvas mato kitaip. Dabar eksperimento būdu yra nustatyta, kad šunys spalvas vis tik skiria.

Auginimas

Nors išvedame vakare šunį pasivaikščioti, bet grįžus jis namuose išsituština. Kaip to išvengti?
Vakarinis pasivaikščiojimas turi trukti ne mažiau 40 minučių. Tik per šį laiką šuo pilnai išsituština.

Nusipirkome dviejų mėnesių šuniuką. Jis naktimis labai „verkia“. Ką daryti, ka jis „neverktų“.
Visi atitraukti nuo kalės šuniukai dvi-tris paras verkia. Tai normalu. Kad šuniukus nuraminti reikia prieš tai kelias dienas kalės guolyje palaikyti kokį nors skudurėlį, kad prisigertų kalės kvapo ir įdėti į naują šuniukų guolį. Tai pat rekomnduojame į guminę pūslę įpilti šilto vandes ir padėti šalia šuniukų, kad jiems tai asocijuotųsi su kalės šiluma.

Elgesys

Šuo reikšdamas džiaugsmą šokinėja tiek ant šeimininko, tiek ant svetimų. Kaip nuo to atpratinti?
Norint atpratinti šunį, kad nešokinėtų ant žmonių, šuniui, pašokus ant šeimininko, pastarajam reikia sugriebti už priekinių letenų ir, už jų laikant, su koja užminti ant užpakalinės letenos. Po kelių tokių procedūrų jis nustos šokinėti ir ant šeimininko, ir ant svetimų.

Mano šuo domisi ne tik patelėmis, bet ir patinais. Ar tai normalu?
Taip, tai normalu ir nieko blogo. Jei to pasirodoytų per daug, tai reikia paprasčiausia paimti ir nukelti savo patiną nuo kito šuns. Tik negalima mušti ar kitaip nubausti, kadangi, jei reikės suvesti su patele, kad turėtų palikuonių, gali šuo iš baimės to nedaryti.

Kaip šuniuką pripratinti prie antkaklio? Vos tik jį uždedu, šuo dreba, depresuoja, nereguoja į vardą, žodžiu man pačiam depresija. Laikyt su ankakliu negaliu, o pripratint reikia, bet gaila šunio.
Pirmiausia reikia paimti storesnį (pvz. vilnonį) siūlą ir jį užrišti. Kai tik šuo jį bando nusimauti, iš karto nurišti. Taip reguliariai kartoti kol pripras. Po to tą patį kartoti su minkštos odos antkakliu. Kai ir jo nebandys nusimauti, tada galima dėti normalų.

Kaip išmokyti šunį, kad jis nesivoliotų išmatose?
Tai yra šuns inkstinktas. Šunys voliodamiesi kitų gyvulių išmatose slepia savo kvapą, kad jų neužuostų priešai. Todėl nuo to galima apsaugoti tik laikant šunį su pavadėliu.

Kaip šuniuką pripratint prie pavadėlio? Pamato pavadelį, ar kai jau jį segi ant kaklo, ima ir apsisysioja... lauke elgiasi gražiai, šiaip jo nesibaido. Tik išvest ir su užsegimu problema?
Dažnai taip atsitinka kai pavadėlis šuniui asocijuojasi su skaudžia patirtimi: pavyzdžiui su pavadėliu jam buvo skaudžiai suduota, mušta, ar dar kas buvo nutikę.

Ką reikia daryti, kad šuo nustotų draskyti duris? Jis tai daro kai jį paliekame namie, arba kai šeimininkas išeina pro duris ir jas uždaro?
Reikia šunį įpratinti, kad pro duris pirmiausia išeitų šeimininkas, o tik paskui šuo. Šuo pirmiausia pasodinamas prieš duris. Pro jas praeina šeimininkas ir tik tada pasišaukia šunį. Kai tai įpras, tada nustos šokinėti ant durų.

Ką daryti su savo kalyte? Ji nuolat nori vaiku. Suneša į savo guolį savo visus žaislus, prausia, nori juos žindyti, nepaliaujamai inkščia. Jeigu atimu iš jos visus žaislus (aišku kai ji nemato) ir padedu kur nors, kur ji nerastų, tai tada jai jau priepoliai prasideda: bėgioja iš kampo į kampą, uostinėja, ieško.
Kalytė nori ne vaikų, o žaislų. Kiekvienas šuo turi turėti žaislų pažaisti. Tai yra būtina. Ir jokiu būdu jų negalima nuo šuns slėpti.

Šuo virtuvėje tapo agresyvus. Jam 6 mėn.Kai negauna kąsnelio net griebia šeimininkui už rankos. Kas atsitiko? Ką daryti?
Šuo niekada neturi gauti maisto pirmas. Pirmiausia turi pavalgyti šeimininkai ir tik tada duoti maisto šuniui. Jei šios taisyklės nesilaikoma ir atsiranda ši problema. Todėl reikia pakeisti įpročius ir mažiausiai šuniui parodžius agresiją suduoti per snukutį ir griežtai pasakyti komandą „Negalima!“.

Prašau patarti, kaip mums elgtis su 2,5 mėn. retviveriu. Jis nenori eiti į lauką, o išneštas skuba atgal namo. Išneštas lauke atsisėda ir nė iš vietos.Kaip geriau jį pratinti: su pavadėliu ar be jo? Kaip jo neišgąsdinti su tuo lauko pratinimu?
Retriveriui reikia uždėti antkaklį (kad priprastų) ir išnešti į lauką. Kartais lauke šuniukas neatlieka savų „reikalų“. Tada reikia kartu į lauką išnešti skudurėlį ar laikraštį suvilgytą šuniuko šlapimu. Šuo dažniausiai šlapinasi ten, kur užuodžia savo šlapimo kvapą. Jei šuniukas niekur neina, tada reikia jį truputį toliau nunešti nuo namų ir paleisti. Šuniukai dažnai nenoriai eina nuo namų, bet su noru bėga į namus. Taip po truputį šuniukas pripras judėti lauke.

Turiu kalytę. Jai 7 mėnesiai. Iš džiaugsmo ji dažnai apsišlapina. Ką daryti?
Tai būdinga daugeliui šunų iki metų amžiaus. Dažniausiai užaugus ši problema praeina savaime.

Šuo nuo užpakalio nusikramtė plaukus iki plikos odos. Kokia galėtų būti priežastis?
Didelė tikimybė, kad šuo turi kirminų. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Mūsų šuniui šeši mėnesiai. Jis graužia knygas. Ką daryti?
Iki metų amžiaus visi šunys ką nors graužia ir tai normalu. Norint apsisaugoti, geriausia parduotuvėje įsigyti specialias groteles ir padaryti kambaryje šuniui aptvarą. Į jį reikia ką nors įdėti ką jis galėtų graužti.